Milžiniški ledynai yra neatsiejama Islandijos dalis. Ledynai dengia net 11% (maždaug 11000 kv.km.) viso Islandijos ploto. Apmaudu, bet šie skaičiai nuolatos mažėja – Islandijoje kiekvienais metais ištirpsta maždaug 11 bilijonų tonų ledo.
Tirpstantys Islandijos ledynai
Ledyno išvaizda
Ledyno ledas yra kitokios spalvos nei įprasto ledo – šviesiai mėlynas ar net turkio spalvos. Ledyno ledas yra labai tankus, nes šis ilgus amžius yra spaudžiamas didžiulio svorio žemyn. Įpatingai tankus ledas į save sugeria visas spektro spalvas išskyrus mėlyną, ši atsispindi ir mes ją matome.
Pažiūrėję į ledyną ne visada išvysime mėlyną spalvą. Jie nėra sudaryti vien tik iš ledo, juose gausu nuosėdų, smulkaus žvyro ir organinių medžiagų. Taip pat ledyno viduje teka milijonai mažų ir didelių vandens srovių, pasnigus paviršiuje laikosi sniegas, o išsiveržus ugnikalniui – pilki pelenai.
Kaip formuojasi ledynai?
Ledynai formuojasi ten, kur oro temperatūra yra neigiama. Tokiose vietose iškritęs sniegas netirpsta, o kaupiasi. Iš pradžių jo snaigės virsta ledo grūdeliais – firnu, vėliau, per keliasdešimt metų, ledu. Taip per kelis šimtus metų susidaro dideli ledyno luitai.
Kas yra ledyno liežuvis?
Ledyno „liežuvis“ – tai ledyno dalis, kuri slenka žemyn į slėnį, tirpta ir sudaro upes bei ežerus.