Islandų kalba ir kilmė

Islandų kalba yra indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės, šiaurės germanų pogrupiui. Kartu su danų, švedų, norvegų ir farerų kalbomis sudaro šiaurinę germanų kalbų šaką. Rašytinė islandų kalba mažai pakito lyginant su XIII amžiumi ir yra panaši į Senovės Skandinavų kalbą, todėl islandai supranta senovines sagas, kuriuos parašytos daugiau kaip prieš 800 metų.

Islandų kalbos kilmė. Islandija apgyvendinta tarp 870 ir 930 metų mūsų eroje. Dauguma naujakurių atvyko iš Norvegijos (ypač vakarų Norvegijos). Mažesnė dalis atvyko iš Švedijos ir Britų salų, įskaitant ir Airijos. Nuo 10 iki 30 procentų visų atvykėlių sudarė keltų kultūros žmonės.

Kalba, pradėjusi dominuoti naujai apgyventoje saloje, buvo daugumos naujakurių naudojama senoji norvegų kalba. Ilgą laiką senosios islandų ir norvegų kalbos išliko beveik nepakitusios. Tik nuo 14 amžiaus kalbos išsiskyrė, o tiksliau – pradėjo keistis senoji norvegų kalba.

Senoji islandų kalba ilgai priešinosi naujovėms. Nors kalboje įvyko daug fonetikos pokyčių, senoji rašytinė islandų kalba mažai pakito net iki šių dienų. Neįtikėtina, bet islandai gali skaityti senovines sagas, kuriuos parašytos daugiau kaip prieš 800 metų.

Abėcėlė su lotyniškais rašmenimis Islandijoje atsirado kartu su Krikščionybe, o tai įvyko 1000 metais. Seniausi Islandijos rankraščiai išlikę iki šių dienų yra iš 12 amžiaus antros pusės.

Norintiems truputį pramokti Islandų kalbos, rekomenduoju pažiūrėti žemiau esančius video filmukus.