Islandai - vikingų palikuonys

Pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai ir norvegų vikingai. IX-to amžiaus pabaigoje jie perplaukė atlanto vandenyną ir įsikūrė atšiaurioje saloje.

Islandijoje gyventojų skaičius nuo 1703 metų nuolatos auga. Jei tais metais saloje gyveno tik šiek tiek daugiau nei 50 tūkst. žmonių, tai 2015-ais metais gyventojų skaičius pasiekė beveik 329 tūkstančius. Tačiau Islandija vis dar išlieka rečiausiai apgyvendinta valstybė visoje Europoje, kvadratiniame kilometre gyvena vos 4 žmonės.

Islandija yra svetinga šalis, suteikia geras darbo sąlygas ir puikius atlyginimus, todėl nieko keisto, kad šalyje daugiau nei 7 procentus visų gyventojų sudaro svetimšaliai (maždaug 25 tūkst.). Pirmoje vietoje puikuojasi lenkai (daugiau nei 11 tūkst.). Gal ir sunku patikėti, bet antri esame mes – lietuviai (apie 1600). Toliau seka vokiečiai, danai, latviai ir kitos šalys.

Taiki šalis yra Islandija, neturi nei armijos, nei jūrų ar oro karinių pajėgų. Ilgą laiką islandija garsėjo labai mažu nusikalstamumu. Deja, dabar situacija pasikeitusi. Gėda klausytis, kai vietiniai gyventojai guodžiasi dėl lenkų ir lietuvių padarytų nusikaltimų. Islandija – maža šalis, todėl bet koks skandalas ar nusikaltimas labai greitai pasklinda po visą šalį. Taip, mes ir šioje šalyje esame gerai žinomi! Tačiau nenusiminkite, islandai supranta, kad ne visi lietuviai ar lenkai yra blogiukai, o tik maža jų dalis.

Islandijos gyventojai neturi pavardžių. Vaikas, gimęs Islandijoje, gauna vieną ar du vardus bei tėvavardį (išskirtiniais atvejais gauna motinos vardą). Tėvavardis susidaro iš tėvo vardo ir galūnės son (sūnus) arba dottir (duktė). Pavyzdys: Atli Snær Keransson, kai Atli yra pirmas vardas, Snær – antras vardas, o Keransson – tėvavardis. Mergina gautų Keransdottir tėvavardį.

Islandai – vieni iš ilgiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje. 2010 metais vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 79,9 metų, o moterų – 83,6. Sekančiais metais šie rodikliai pasikeitė labai nežymiai. Nuo ko tai priklauso? Gal nuo švaraus geriamojo vandens ir gryno oro, o gal dėl maisto (žuvis, aviena) kokybės? Žinau tik tiek – islandai valgo daug mėsos ir geria labai daug kavos.

Dar vienas įdomus faktas – telefonų knygoje Islandijos gyventojai išrikiuoti ne pagal pavardes (nes tokių neturi) ar tėvavardžius, bet pagal vardus. Nors man iš pradžių tai atrodė keista ir net juokinga, jie mane sugebėjo įtikinti, kad tai ne ką prasčiau nei rikiavimas pagal pavardes.