Reikjavikas – Islandijos sostinė

Islandijos sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Reikjavikas. Ji yra labiausiai į šiaurę nutolusi sostinė pasaulyje ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Europoje. Gyventojų skaičius siekia 120.000, plotas – 274,5 kvadratinių kilometrų.

Reykjaviko kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu prieš daugiau nei 10 000 metų. Ledynmečio pabaigoje pradėjus šilti klimatui vandenyno lygis pakilo ir apsėmė didžiulius dabartinio miesto plotus. Vandens lygis tuo laikotarpiu buvo 43 metrais aukščiau nei šių dienų vandens lygis. Pamažu senkant vandens lygiui buvusios nedidelės salos virto kalvomis (Öskjuhlíð ir Skólavörðuholt), pamažu išniro vietovė, kurią dabar vadiname Reykjaviku. Taip pat didelę įtaką kraštovaizdžiui turėjo žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Pirmieji žmonės apsigyvenę Islandijoje – norvegų vikingai ir airių keltai. Viduramžių knygoje “Landnámabók” (angliškai “The Book of Settlements”) visą tai detaliai aprašyta. Joje teigiama, kad 870 mateis Ingolfur Arnarson iš Norvegijos pastatė savo ūkį pusiasalyje, kur šiandien išsidėstęs Reykjaviko miestas.

Jis išsirinko savo gyvenamąją vietą naudojant tradicinį vikingų metodą, pamatęs salos pakrantę jis įkėlė savo sostą su dviem mediniais poliais (kad išsilaikytų vandenyje) ir laukė, kurioje vietoje sostas pasieks krantą. Ten kur atplaukė poliai, ten ir įkūrė gyvenvietę, kurią pavadino Reykjaviku – “Dūmų įlanka”. Išsilaipinę krante atvykėliai pamatė gausybę aukštyn kylančių garų iš karštųjų versmių. Jiems tai buvo naujas ir įdomus reiškinys, sukėlęs didžiulę nuostabą, todėl šią vietą pavadino “Dūmų įlanka”.

Beveik 1000 metų vėliau, maždaug 18 amžiaus viduryje, mažas miestelis pradėjo plėstis. Skuli Magnusson įkūrė pirmuosius vilnos cehus Reykjavike. Jo pastangos modernizuoti Islandijos ekonomiką lėmė sėkmingą Reykjaviko plėtros pradžią. 1786 metais Reykjavikas gavo miesto teises.

Šiandien Reykjavikas yra Islandijos ekonomikos, vyriausybinės veiklos ir, žinoma, pramogų širdis. Beveik nėra tokių, kurie atvykę į Islandiją neaplankytų šio miesto ir šalies sostinės. Geriausias būdas pažinti Reykjaviką – pasivaikščioti po miestelio gatves. Nors architektūros stebuklų ir neišvysite, šis miestas savaip užburia kiekvieną, ypač jei apžvelgsite jį iš viršaus. Tai galima padaryti iš Hallgrimskirkja bažnyčios bokšto, Perlan pastato. Islandijos sostinėje yra daug pėsčiųjų ir dviračių takų, todėl patarčiau išsinuomoti dviratį. Tai greitas ir pakankamai lengvas būdas apžiūrėti miestą bei mėgautis grynu oru.

Islandijos sostinė garsėja pašėlusiu naktiniu gyvenimu. Mane nustebino! Savaitgaliais islandai labai daug išgeria alkoholio, gatvėse tai puikiai matosi, ypač paryčiais. Tai verta pamatyti! Žmonės nors ir girti, bet pakankamai draugiški. Dainuoja, šoka ir linksminasi. Merginos, apsirengusios trumpais sijonėliais, tinklinėmis kojinėmis ir apsiavusios aukštakulniais, nuo girtumo vos paeina. Aišku, ne visos! Kai kurios krenta, bando atsikelti ir vėl neišsilaikiusios ant aukštakulnių griūva. Vaizdelis nepakartojamas!

Įdomūs faktai apie Reikjaviką:

Trumpiausia diena Islandijos sostinėje trunka 4 valandas ir 18 minučių. Saulė pateka 11:22 ir leidžiasi 15:30.
Didžiausia upė, tekanti per sostinę – Elliðaá. Tai viena geriausių vietų visoje Islandijoje lašišų gaudymui. Galima išsipirkti leidimą ir žvejoti neišvykstant iš miesto.