Islandijos sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Reikjavikas. Ji yra labiausiai į šiaurę nutolusi sostinė pasaulyje ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Europoje. Gyventojų skaičius siekia 120.000, plotas – 274,5 kvadratinių kilometrų.
Reikjavikas – Islandijos sostinė
Reykjaviko kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu prieš daugiau nei 10 000 metų. Ledynmečio pabaigoje pradėjus šilti klimatui vandenyno lygis pakilo ir apsėmė didžiulius dabartinio miesto plotus. Vandens lygis tuo laikotarpiu buvo 43 metrais aukščiau nei šių dienų vandens lygis. Pamažu senkant vandens lygiui buvusios nedidelės salos virto kalvomis (Öskjuhlíð ir Skólavörðuholt), pamažu išniro vietovė, kurią dabar vadiname Reykjaviku. Taip pat didelę įtaką kraštovaizdžiui turėjo žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
Pirmieji žmonės apsigyvenę Islandijoje – norvegų vikingai ir airių keltai. Viduramžių knygoje “Landnámabók” (angliškai “The Book of Settlements”) visą tai detaliai aprašyta. Joje teigiama, kad 870 mateis Ingolfur Arnarson iš Norvegijos pastatė savo ūkį pusiasalyje, kur šiandien išsidėstęs Reykjaviko miestas.