Islandijos klimatas yra daug švelnesnis nei galima įsivaizduoti išgirdus šalies pavadinimą (verčiant pažodžiui – ledo šalis) ar pamačius jos geografinę padėtį pasaulio žemėlapyje – visai šalia Poliarinio rato. Pagrindinė priežastis, dėl kurios klimatas Islandijoje yra tinkamas gyventi – šiltosios Golfo srovės atšakos, kurios skalauja pietines ir vakarines salos pakrantes.
Šalyje dažnai lyja, o vėjas yra labai dažnas reiškinys. Labiausiai vėjuota vieta planetoje, kurioje gyvena žmonės, yra Falklando sala. Antra – Islandija. Keliaujant į šią šalį yra būtina turėti drabužius, labai gerai apsaugančius nuo vėjo ir lietaus. Mažiau vėjuoti ir lietingi orai būna birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Vasaros Islandijoje, lyginant su Lietuvos vasaromis, yra pakankamai vėsios. Oro temperatūra retai pakyla virš 20 laipsnių šilumos. Salos pakraščiuose temperatūra svyruoja nuo 12 iki 15 laipsnių, aukštikalnėse – nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos. Aukščiausia temperatūra Islandijoje – 30,5 laipsniai šilumos. Ji užfiksuota 1939 metų birželio 22 dieną.
Priešingai nei vasaros, žiemos Islandijoje yra šiltesnės nei Lietuvoje. Žiemą vidutinė oro temperatūra žemiau 0 laipsnių nukrenta tik sausio mėnesį. Kalnuose ir Islandijos vidurio aukštumose yra šalčiau – daugiau nei 10 laipsnių šalčio. Žemiausia užfiksuota temperatūra Islandijoje – 38 laipsniai šalčio. Tai buvo 1918 metų sausio mėnesį.
Lietuvių šie skaičiai neturėtų gąsdinti, bet sunerimti reikėtų dėl stipraus vėjo, kuris ne juokais gali apsunkinti kelionę po šią nuostabią šalį.
Vidurnaktis vasarą – video filmukas
Uraganas Reikjavike – video filmukas
Orai Islandijoje nėra pastovūs, todėl dažnai galima išgirsti, kaip vietiniai dėl blogo oro ramina turistus: “Jei nepatinka oras, palauk kelioliką minučių”. Ir tai yra tiesa!
Kartais, kai lyja ir dangus apsiniaukęs, atrodo, kad lis visą dieną. Tačiau po 15 minučių debesys danguje pradeda sklaidytis, o dar po kelių minučių jau šviečia saulė. Tai nepaprasta! Tačiau būna ir priešingai.
2012 metų rugsėjo mėnesį visai netikėtai šiaurinę Islandijos dalį (Husavik, Myvatn ir kitas apylinkes) užklupo sniego pūga. Tai buvo netikėta, todėl ūkininkai nebuvo tam pasiruošę. Keliai buvo nepravažiuojami.
Po sniegu atsidūrė daugiau kaip 10 000 avių, kurias reikėjo gelbėti. Buvo organizuojami didžiuliai gelbėjimo darbai, panašūs į žmonių gelbėjimą. Nepavyko išgelbėti apie 400 avių, bet tai ne didžiausia problema. Avys patyrė labai daug streso ir jų mėsa prarado skonį bei kokybę. Avių augintojai patyrė milžiniškus nuostolius.
Tai tik vienas pavyzdys, įrodantis, koks nenuspėjamas ir nepastovus yra Islandijos klimatas. Keliaudami visada turėkite tai omeny bei kasdien tikrinkite orų prognozę ir kelių būklę!
