Islandijos bankrotas

Islandijos bankrotas! Tai tik skambūs žodžiai, apibūdinantys 2008 – 2009 metų situaciją šioje valstybėje, tačiau ši šalis niekada nebuvo bankrutavusi, nors ir nedaug trūko.

Kaip iki tol viena turtingiausių valstybių pasaulyje sugebėjo iki to prieiti? Islandija yra labai turtinga gamtiniais turtais valstybė. Investicijos į žuvininkystės bei gamybos pramonę, hidroelektrines, gaminančias pigią atsinaujinančią energiją, greitai atsipirko ir pritraukė užsienio investuotojų.

Islandijoje prasidėjo ekonominis pakilimas, beveik neliko bedarbystės, atlyginimai kilo, o darbo sąlygos buvo tiesiog puikios. Kartu su visa ekonomika stiprėjo ir bankų veikla, pasireiškusi gausiu būsto ir kitokio tipo paskolų platinimu. Šia veikla užsiiminėjo tik vietiniai bankai, todėl be stiprios konkurencijos tai buvo labai pelninga.

2003 metais visi šalies bankai buvo privatizuoti. Jie norėdami, kuo daugiau ir lengviau pritraukti užsienio investuotojus, pasiūlė elektroninę bankininkystę. Norėdami pritraukti užsienio indėlius, siūlė aukštesnes palūkanas nei šalys, kuriose gyveno patys indėlininkai. Tokiu būdu sąskaitos, pavadintos IceSave, pritraukė daugybę investuotojų iš Didžiosios Britanijos ir Olandijos.

2008 metais kilus Pasaulinei finansų krizei bei dingus pasitikiėjimui tarp finansinių institucijų, islandų bankams nebeliko finansavimo šaltinių. Privatūs Islandijos bankai nebesugebėjo refinansuoti savo skolų ir tokiu būdu artėjo prie bankroto.

2008 metų spalio mėnesį trys pagrindiniai Islandijos bankai (Landbanki, Kepthing, Glitnir) patyrė bankrotus ir buvo nacionalizuoti, o jų milžiniškos skolos perleistos nieko dėtiems islandijos gyventojams. Bendra skola siekė daugiau nei 3,5 milijardus eurų. Vadinasi, kiekvienam šalies gyventojui teko po daugiau nei 16 tūkstančių dolerių skolos.

Kai didžioji dalis bankų sistemos Islandijoje žlugo vos per kelias dienas, Didžioji Britanija sudavė dar vieną skaudų smūgį. Ji įtraukė ne tik įsiskolinusius bankus, bet ir visą Islandijos Resupubliką į juodąjį sąrašą, kuriame įvardinti žinomiausi ir žiauriausi planetos teroristai.

Negana to, Britanija šį faktą paviešino ir paskelbė Islandijos bankrotą televizijos eteryje, nors tokių teisių ji neturėjo. Nieko keisto, kad Islandijos ir kitų šalių valiutos veikla buvo laikinai paralyžiuota, tačiau šalis bankroto nepatyrė ir niekada jo nepripažino!

Islandijoje prasidėjo protestai ir neramumai, kurie privertė atsistatydinti vyriausybę (video filmukai: pirmasantrastrečias). Nauji rinkimai įvyko 2009 metų balandžio mėnesį. Naujai išrinkta koalicija pasmerkė senąją ekonominę sistemą, bet iš karto pasidavė spaudimui padengti 3,5 milijardų eurų skolas Tarptautiniam Valiutų Fondui (veikusiam kartu su Olandija ir Didžiaja Britanija).

Tai reiškė, kad piliečiams gresia sumokėti skolas už finansinės monopolijos klaidas. Kiekvienas Islandijos gyventojas turėtų penkioliką metų kiekvieną mėnesį mokėti 100 eurų duoklę. 15 metų kiekvieną mėnesį!

Žinoma, Islandijos piliečiai nesutiko su šia našta ir bandė gelbėti situaciją. Galiausiai valstybės vadovas (Ólafur Ragnar Grímsson) atsisakė ratifikuoti įstatymą ir sutiko surengti referendumą šiuo klausimu. Dėl šio sprendimo Didžioji Britanija ir Olandija grasino Islandijai šalies izoliacija, grasino užšaldyti islandų sankaupas ir einamąsias sąskaitas. TVF (Tarptautinis Valiutų Fondas) grasino palikti šalį be savo pagalbos.

Nepaisant didžiulio TVF, Britanijos ir Olandijos spaudimo, 2010 metų kovo mėnesį referendumas įvyko ir jame net 93 procentai islandų pasisakė prieš nustatytą skolų mokėjimą. Tauta nesiginčijo, ar ateityje reiks grąžinti skolą. Jie tai puikiai suprato ir dabar ją dalimis grąžina, tačiau nesutiko su perdėtai didele suma ir griežtai apibrėžtu laikotarpiu.

Po šių įvykių islandai išrinko 25 piliečius iš 522, kurie nepriklausė jokiai politinei partijai ir kuriuos rekomendavo mažiausiai 30 piliečių. Šie žmonės priėmė naują konstituciją, kuri išlaisvino šalį nuo tarptautinių finansų ir virtualių pinigų valdžios.

Islandijos bankrotas – tai žodžiai, kurių islandai nenori vartoti. Suprantama kodėl…


EdmisLT