Hornstrandir – rojaus kampelis

Yra Islandijoje tokia vieta, toks rojaus kampelis, kuris vadinamas Hornstrandir. Ši vieta skirta romantikams ir gamtos mėgėjams, žmonėms mėgstantiems iššūkius ir išbandymus, žygeiviams ir tiems, kurie ieško ramybės, vienatvės ir atokumo jausmo.

Tai didžiulis 580 km² plotas (Vilniaus ir Kauno miestų bendras plotas yra 560 km²), kuriame nėra elektros ar interneto tinklų, nėra vandentiekio, kelių ir automobilių, nėra parduotuvių, kavinių, turizmo centrų bei vietinių gyventojų, kurie gyveno šiame regione iki 1952 metų.

Gamtos vaizdai čia nuostabūs ir kerintys. Snieguotos kalnų viršūnės, sraunios ir žuvingos upės, smėlėtos įlankos ir grėsmingos krantų uolos, kuriose vasaros metu apsigyvena milijardai įvairiausių paukščių. Tai žmogaus mažai paliestas rojaus kampelis, kuriame didžiausią įspūdį palieka atokumo jausmas. Stovi sau vienas įspūdingo grožio paplūdimyje, nei kas tave mato, nei kas tave girdi – daryk ką nori! Tokiu momentu užlieja jausmas, jog esi kažką naujo atradęs, lyg esi šios vietas atradėjas ar užkariautojas. Nuostabus jausmas!

Tačiau vietiniai gyventojai tikrai nemanė, kad Hornstrandir yra rojaus kampelis. Toli gražu! Daugybę metų jie vargo bandydami išgyventi atšiauriomis sąlygomis, nes čia geografinė padėtis nėra palanki nei žemdirbystei, nei gyvulininkystei ar sodininkystei.

Smarkus vėjas, tirštas rūkas, lietus ir sniegas – tai kasdienybė. Tik vasaros metu klimatas yra kiek švelnesnis, tačiau visiškai neprognozuojamas. Žinoma, žmonės prisitaikė ir prie šių gamtos sąlygų. Vietiniai žvejojo, medžiojo paukščius ir rinko jų kiaušinius. Tiesa, tais laikais tai buvo gana pavojingi užsiėmimai: jie laipiojo stačiomis pakrančių uolomis ir rinko paukščių kiaušinius nenaudodami jokių saugumo priemonių, jie plaukdavo savadarbiais laivais į atvirą, audringą ir nenuspėjamą vandenyną gaudyti žuvų.

II pasaulinio karo ir tarpukario metais socialiniai pokyčiai lėmė vietos gyventojų pasitraukimą iš Hornstrandir apylinkių. Jie paliko savo namus bei ūkius, istoriją bei prisiminimus ir išvyko ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. Nuo 1975 metų ši teritorija tapo nacionaliniu parku ir vienintele vieta Islandijoje, kurioje uždrausta medžioti poliarines lapes.

Šiuo metu nacionaliniame parke vis dar stovi kelios dešimtys namų. Yra apleistų, bet yra ir renovuotų sodybų, naujų vasarnamių. Taip pat čia įrengti keli kempingai (be dušų ir kitų patogumų, yra lauko tualetai). Juos galite rasti įlankose, kur vasaros metu atplaukia nedideli laiveliai. Nors žmonės čia nebegyvena, vasaros metu jie atvyksta pailsėti ir praleisti atostogas. Galiu garantuoti, toliau nuo kempingų daug žmonių nesutiksite.

Siūlau aplankyti šią vietelę! Pasikartosiu, tai rojaus kampelis romantikams, gamtos mylėtojams ir nuotykių ieškotojams. Keltai į Hornstrandir plaukia birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais iš Isafjordur ir Bolungarvik miestelių. Kainos ir grafikai čia. Taip pat įmanoma nuskristi mažu lėktuvu arba nužygiuoti pėsčiomis.

Hornstrandir gali būti labai nesvetingas žmogui. Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei, todėl siūlau su savimi turėti šiuos daiktus: lietui ir vėjui atsparūs drabužiai, geros kokybės palapinė ir miegmaišis, vaistinėlė, kompasas, detalus vietovės žemėlapis, peilis, degtukai ar žiebtuvėlis, dujų balionėlis ir puodas maisto gaminimui, tualetinis popierius, tapkės ar guminiai bridimui per akmenuotas upes, saldumynai ir žinoma, maistas, kurio užtektų visai kelionei.

Hornstrandir, rojaus kampelis: Keltų grafikai ir kainos, kita informacija | Filmukas apie Hornstrandir | Mano kurtas filmukas apie Hornstrandir .